- nusklembti
- nusklem̃bti, -ia (nùsklembia), nùsklembė (-o Ser) 1. tr. Rtr, DŽ, NdŽ, NmŽ įkypai, įžambiai nupjauti, nutašyti, nukirpti, nuleisti: Nusklem̃bk rąstų galus ir įkirpk sankabą jiemdviem sieno[je] sudurti Slnt. Smailiai nusklem̃bk tą medį Jnšk. Skalinį kaip padirba, vieną galą ir antrą nùsklemba KlvrŽ. Kreivai nùsklembei sienojį Ssk. Stogų galus nusklem̃bia Šk. Ar stalo kertes nusklem̃bt, ar smailas palikt? Pg. Nusklem̃bk dailiai kraštą drobės, kalno, t. y. įžambiai nupjauk, nukirsk, nukask J. Jis nùsklembė galą geldos įkypai, t. y. į apskritumą mažne sueina J. Kai važiavo, tai su tekiniu lysvės galą nùsklembė Vdk. Mat kai dailiai nùsklembiau velėną Kair. Tolesniai kylelio vidurinę pusę reik didesniai nusklembti, idant skylė kelmo kaip reikiant apimtų žievę S.Dauk. Par daug skvernus nùsklembi Sk. Šarkai nusklembtaĩs žambais Kl. Taurė įkaitinama, nupjaunamas atbrailos likutis, nusklembiamos briaunos rš. | Jos rankos buvo labai ilgos, pečiai nusklembti (nuolaidūs) Mš. | refl.: Nusìsklembė medis, o aš norėjau lygiai nupjauti Šts. Nusisklem̃bs tas pašalelis, ir liks skiautė lopams Šts. ║ nužerti: Nusklem̃bk varpas nu grūdų vėtant Yl. ║ nugręsti, nudrėksti: [Prasprūdęs peilis] galstotą (odos paviršių) tiktai tenū̃sklembė Slnt. 2. intr. Šll, Krž nuslysti į šalį: Ratai nùsklembė į griovį Krtn. Džiūkt į šalį ir nusklem̃bo šlajos JI385. Slydi, nū̃sklembė į pakalnę, koją susilaužė DūnŽ. 3. intr. nusileisti: Jai ir pasisekę su didžiu greitumu ant žemės nusklembti [su balionu] TP1881,18. 4. tr., intr. prk. nusukti, kiek reikia neatiduoti: Ans nuo slūgos nusklembia algos, dovanų, t. y. nutraukia J. ║ nuskriausti: Nùsklembat savo vaikus su šnapše (girtaudami) Šts. \ sklembti; apsklembti; atsklembti; įsklembti; nusklembti; pasklembti; prisklembti; užsklembti
Dictionary of the Lithuanian Language.